pamėžėti

pamėžė́ti 1. tr., intr. Vlk, Gs kiek pamėžti mėšlą: Te, pamėžỹ už mane OG297. Kai pamėžė́ji mėšlo, tai tuoj muskulai padidėja Dbk. | refl.: Arklį sugavom, tai norim pasimėžė́t Dv. 2. intr. smarkiai paėjėti: O, da kiek reiks pamėžėtie! Ds. \ mėžėti; pamėžėti